Kaip veikia vakcina

Skiepijimo mechanizmas apima organizmo imuninės sistemos stimuliavimą, kad būtų sukurtas imuninis atsakas prieš tam tikrą patogeną, pvz., virusą ar bakteriją, be tikrosios infekcijos. Šiame procese naudojamas principas, kad organizmas gali atpažinti ir atsiminti svetimas molekules, vadinamas antigenais, kurios būdingos patogenams.

Yra du pagrindiniai vakcinacijos mechanizmai:

• vakcinos su susilpnėjusiais arba nužudytais mikroorganizmais
• antigenų arba baltymų pagrindu pagamintos vakcinos; tai gali būti viruso, bakterijų fragmentai ar net sintetiniai antigenai.

Abiem atvejais, kai organizmas yra paskiepytas, jo imuninė sistema reaguoja gamindama antikūnus ir imuninės atminties ląsteles. Atminties ląstelės prisimena patogeno buvimą ir lieka organizme, pasiruošusios greitai reaguoti, jei infekcija pasikartotų.

Kas yra vakcinos sudėtyje?

Vakcinose yra medžiagų, skirtų tiekti antigenus ir kitus ingredientus, kurie padeda stimuliuoti imuninę sistemą. Štai keletas pagrindinių ingredientų:

• antigenai : iš patogeno gautos arba sintetiniu būdu pagamintos molekulės, būdingos tam tikram patogenui. Antigenai skatina imuninę sistemą reaguoti ir kurti antikūnus bei imunines ląsteles, kurios ateityje gali kovoti su patogenu;
• adjuvantai : medžiagos, dedamos į vakcinas, kad sustiprintų ir pailgintų imuninį atsaką. Jie padeda padidinti vakcinos veiksmingumą, nes padidina antikūnų gamybą ir aktyvina imunines ląsteles. Adjuvantų pavyzdžiai yra aliuminio junginiai, silikatai ir lipidai;
• stabilizuojančios medžiagos : padeda išlaikyti vakciną stabilią laikant ir transportuojant; tai gali būti cukrus, aminorūgštys, albuminai ar kitos medžiagos;
• konservantai : padeda užkirsti kelią mikroorganizmų augimui preparate;
• buferiai : palaikyti tinkamą pH ir užtikrinti preparato stabilumą;
• emulsiją stabilizuojančios medžiagos : padeda išlaikyti preparate esančios emulsijos stabilumą.

Sunkieji metalai vakcinose – faktas ar mitas?

Daugumoje vakcinų nėra sunkiųjų metalų kaip sudedamųjų dalių, tačiau jų gali būti nedideliais kiekiais kaip gamybos procesų arba gamyboje naudojamų ingredientų teršalai. Sunkiųjų metalų, kurių gali būti vakcinose, pavyzdžiai:

• Gyvsidabris : Istoriškai gyvsidabris buvo naudojamas kaip konservantas kai kuriose vakcinose, ypač nuo gripo. Tačiau dėl saugumo sumetimų jo naudojimas buvo beveik pašalintas, o kiekiai, kurie gali būti kaip teršalai, yra labai maži;
• aliuminis : kai kuriose vakcinose gali būti kaip adjuvantas. Tačiau aliuminio kiekiai vakcinose yra nedideli ir paprastai laikomi saugiais;
• geležis : kai kuriose vakcinose, ypač nuo virusų, gali būti geležies pėdsakų, kurios gali atsirasti dėl jų gamyboje naudojamų medžiagų;
• gyvsidabris: tiomersalis, etilo gyvsidabrio tiosalicilo rūgšties natrio druska, pasižyminti dideliu toksiškumu.

„Sunkiųjų metalų pėdsakai“ gali neskambėti pavojingai, bet kaip žinoti, kiek jų jau yra jūsų kūne? Kiek jų kasdien gaunate iš maisto ir oro? Ar jūsų detoksikacijos organai gali susidoroti su jų pašalinimu? Kaip žinoti, ar jie reaguos su kitomis organizme cirkuliuojančiomis medžiagomis – juk kiekvienas yra skirtingas? Šiuos ir kitus nežinomus dalykus verta apsvarstyti individualiai.

Kaip organizmas susidoroja su virusu?

Kūno kontaktas su virusu sukelia daugybę sudėtingų imuninės sistemos reakcijų, kuriomis siekiama kovoti su juo ir jį pašalinti. Procesas vyksta maždaug taip:

• viruso aptikimas : kai virusas patenka į organizmą, imuninė sistema aptinka svetimų dalelių, vadinamų viruso antigenais, buvimą. Imuninės sistemos ląstelės, tokios kaip makrofagai, yra atsakingos už viruso atpažinimą ir sugavimą,
• imuninio atsako suaktyvinimas : kai virusas aptinkamas, imuninė sistema suaktyvina savo imuninį atsaką. Antigenus pristatančiose ląstelėse (pavyzdžiui, makrofaguose) viruso antigenai pateikiami T limfocitams, kurie yra pagrindiniai imuninio atsako dalyviai,
• antikūnų gamyba : B limfocitai suaktyvėja ir pradeda gaminti antikūnus, nukreiptus prieš viruso antigenus. Antikūnai yra baltymai, kurie jungiasi prie viruso ir padeda jį neutralizuoti, pvz., neutralizuodami, agliutinuodami (sulipdami) arba aktyvuodami komplemento sistemą.
• ataka užkrėstas ląsteles : citotoksiniai T limfocitai (citotoksiniai T limfocitai) atpažįsta užkrėstas ląsteles, atakuoja ir sunaikina, kad užkirstų kelią tolesniam viruso plitimui,
• citokinų sekrecija : imuninės ląstelės išskiria citokinus, kurie yra signaliniai baltymai, reguliuojantys imuninį atsaką. Citokinai padeda koordinuoti imuninių ląstelių veiksmus ir sustiprina atsaką prieš virusą,
• imunologinės atminties formavimas : nugalėjus infekciją kai kurie limfocitai tampa imuninės atminties ląstelėmis, kurios lieka organizme ir prisimena viruso antigeną. Tai leidžia greičiau ir veiksmingiau reaguoti į imuninį atsaką pakartotinai susidūrus su tuo pačiu virusu ateityje.

Apskritai, kai organizmas susiduria su virusu, organizmas pradeda sudėtingą procesų seriją, skirtą kovoti su infekcija ir atkurti sveikatą. Šiems veiksmams reikia bendradarbiauti skirtingoms imuninės sistemos ląstelėms ir molekulėms, kurios kartu apsaugo nuo viruso.

Kas gali padėti sukelti imuninį atsaką?

• subalansuota mityba : sveika ir įvairi mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, sveikų baltymų ir riebalų šaltinių, padeda aprūpinti organizmą reikiamu kiekiu maistinių medžiagų, reikalingų imuninei sistemai palaikyti,
• reguliarus fizinis aktyvumas : reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti imuninę sistemą gerinant kraujotaką ir skatinant imunines ląsteles veikti,
• pakankamai miegoti : pakankamai miegas yra labai svarbus tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Nepakankamas miegas gali susilpninti mūsų imunitetą,
• streso vengimas : ilgalaikis stresas gali susilpninti mūsų imunitetą, todėl norint sumažinti streso lygį ir pagerinti imuninės sistemos veiklą, verta naudoti atsipalaidavimo metodus, tokius kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas,
• vengti rūkymo ir nesaikingo alkoholio vartojimo : stimuliatoriai silpnina imuninę sistemą, todėl verta vengti kenksmingų medžiagų.

Kūno superherojai

Kūnas turi daugybę gynybinių reakcijų. Jei organizmas dirba efektyviai ir sudarome jam tinkamas sąlygas, jis gali nesunkiai susidoroti su patogeniniais mikroorganizmais ir organizmo savigyda. Tarp svarbiausių kūno gynėjų yra:

• Makrofagai : Makrofagai yra ląstelės, kurios „patruliuoja“ organizme ir ieško pašalinių medžiagų, tokių kaip virusai ir bakterijos. Aptikę virusą, jie gali jį praryti ir sunaikinti. Analogiškai superherojams jie gali būti lyginami su budinčiaisiais, kurie atranda viruso buvimą ir ruošiasi kovai.
• B limfocitai : B limfocitai yra ląstelės, gaminančios antikūnus, t. y. baltymus, kurie gali atpažinti virusus ir prie jų prisijungti, o tai lemia jų neutralizavimą. Pagal superherojų analogiją B ląstelės yra tarsi šauliai, gaminantys specialias „raketas“ (antikūnus), galinčias sunaikinti virusą.
• T ląstelės : T ląstelės atlieka įvairias imuninio atsako funkcijas, įskaitant užkrėstų ląstelių identifikavimą ir pagalbą jas pašalinti. Jie gali tiesiogiai atakuoti užkrėstas ląsteles arba skleisti signalus, kurie aktyvina kitas imunines ląsteles kovoti su virusu. Pagal superherojų analogiją T ląstelės gali būti kaip vadai, kurie vadovauja kitų ląstelių veiksmams kovojant su virusu.
• interferonas: baltymų grupė, kurią išskiria kūno ląstelės, reaguodamos į virusų, bakterijų, parazitų, navikų ir kitų imunologinių dirgiklių buvimą; suaktyvina fermentą RNRazę L, kuris tarsi žirklėmis pjauna viruso RNR;
• Natūralios žudikų (NK) ląstelės yra limfocitų tipai, kurie atlieka svarbų vaidmenį saugant organizmą nuo infekcijų ir kontroliuojant vėžio augimą. Jie yra įgimtos imuninės sistemos dalis ir greitai reaguoja į užkrėstas ląsteles ir vėžines ląsteles, nereikia iš anksto stimuliuoti antigenais.       

mRNR vakcinos

mRNR naudojama šiuolaikinėse vakcinų technologijose, pvz., COVID-19 vakcinose, kurios naudoja SARS-CoV-2 viruso genetinę informaciją, kad sukurtų imuninį atsaką prieš virusą. mRNR yra pagrindinis genų ekspresijos proceso elementas, leidžiantis ląstelėms gaminti baltymus, reikalingus įvairioms ląstelių funkcijoms, pvz., fermentus, hormonus, receptorius ir struktūrinius baltymus. Kai ląstelė yra užkrėsta virusu, mechanizmai, nustatantys viruso buvimą ląstelėje, sukelia signalų kaskadą, dėl kurio suaktyvinami interferonai, įskaitant I tipo interferonus (alfa ir beta interferonus). Šie interferonai savo ruožtu skatina įvairių genų ekspresiją, įskaitant RNRazės L geną, kuris yra vienas iš RNRazės L taikinių. RNRazė L atpažįsta ir skaido kai kurias specifines mRNR sekas, dėl kurių slopinama baltymų, kurie sintezuojasi. yra būtini viruso dauginimuisi. Be mRNR virusas negali gaminti esminių baltymų, o tai trukdo jo plisti šeimininko ląstelėje.

Fermentas RNRazė L sunaikina viruso mRNR

RNAse L fermentas yra endoribonukleazė, o tai reiškia, kad tai fermentas, galintis nutraukti fosfodiesterio ryšius RNR molekulėse. Šis fermentas yra eukariotinių organizmų ląstelėse ir yra susijęs su RNR skilimo procesu. RNRazė L vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant genų ekspresiją ir organizmo imuninį atsaką į virusines infekcijas, skaidydama virusinę RNR. RNRazės L aktyvinimas yra vienas iš ląstelių gynybos mechanizmų, reaguojant į virusinę infekciją, dėl kurio virusas pašalinamas skaidant jo RNR.

Praktiškai fermentą RNRazė L galima palyginti su ląstelės „žirklėmis“, kurios gali perpjauti specialius siūlus, pagamintus iš RNR – vienos iš genetinių medžiagų. Tada RNAzė L pradeda pjaustyti ir sunaikinti viruso RNR, ją žudo, o tai padeda organizmui kovoti su infekcija.

Kada gali nepavykti autoimuninis atsakas?

Yra daug veiksnių, galinčių sutrikdyti imuninį atsaką ir sukelti imuninės sistemos susilpnėjimą arba disfunkciją:

• stresas : ilgalaikis stresas gali sukelti per didelę streso hormonų, tokių kaip kortizolis, gamybą, o tai gali susilpninti imuninę sistemą, nes sumažėja imuninių ląstelių aktyvumas ir sumažėja organizmo gebėjimas kovoti su infekcijomis;
• netinkama mityba : mitybos trūkumai, ypač maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai ir mineralai, trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą, dėl to gali sumažėti imuninių ląstelių gamyba ir susilpnėti imuninis atsakas į infekcijas.
• autoimuninės ligos , kai imuninė sistema atakuoja paties organizmo ląsteles ir audinius, gali sutrikdyti normalią imuninės sistemos veiklą, todėl imuninis atsakas per daug suaktyvėja arba susilpnėja;
• infekcijos : kai kurios infekcijos, ypač sukeltos virusų, gali tiesiogiai susilpninti imuninę sistemą, dėl to gali sumažėti imuninių ląstelių skaičius ir sutrikti imuninės sistemos veikla;
• senėjimas : senstant imuninė sistema tampa mažiau veiksminga kovojant su infekcijomis ir reaguodama į imuninius dirgiklius;
• imunosupresiniai vaistai : kai kurie vaistai, tokie kaip kortikosteroidai, chemoterapija ir vaistai po transplantacijos, gali susilpninti imuninę sistemą slopindami imuninių ląstelių veiklą,
• aplinkos veiksniai : toksinų, aplinkos teršalų, UV spinduliuotės, intensyvių magnetinių laukų poveikis iš kasdienių prietaisų, dideli kiekiai sunkiųjų metalų, pvz., iš maisto produktų, ir kiti aplinkos veiksniai gali paveikti imuninę sistemą, susilpninti jos funkciją ir sustiprėti infekcijos rizika.

Kaip susidoroti su virusu be vakcinacijos

Gyvenimo būdas, mityba ir mūsų kūno funkcionavimas yra labai svarbūs žarnyno veiklai, o tai savo ruožtu veikia imuninę sistemą. Žmogaus kūnas aprūpintas daugybe gynybos mechanizmų, ir tik apleistas, turintis susilpnėjusį imunitetą, gali sunkiai atremti įsibrovėlio ataką. Sveikatai palaikyti svarbi tinkama mikrobiomų pusiausvyra, todėl padaugėjusių virusinių infekcijų periodais verta vartoti probiotikų, kurie padės palaikyti homeostazę. PoVir yra produktas, kuriame ne tik yra naudingos ir veiksmingos Narine bakterijos, bet ir aktyvinamas interferonas – vienas iš organizmo apsauginių skydų, o tai savo ruožtu aktyvuoja fermentą RNRazę L, kuris naikina viruso RNR. Tai unikalus produktas, greitinantis ir stiprinantis natūralią organizmo apsaugą.

Spustelėkite prekę ir eikite pirkti: