Kas yra žarnyno mikroflora? Žarnyno mikrofloros sutrikimų priežastys ir pasekmės

Žmogaus mikrobiomas yra mikrobiocenozių rinkinys, mikroorganizmų populiacijos, kolonizuojančios įvairias mūsų kūno ekosistemas, pvz., žarnyno, burnos ertmės, makšties, nosies, ausų ir odos mikrobiotą. Didžioji jų dalis, per 60 proc., gyvena virškinamajame trakte. Apskaičiuota, kad mikrobiomą sudaro daugiau nei šimtas trilijonų mikroorganizmų, kurių bendras svoris yra maždaug 2,5 kg. Dėl savo medžiagų apykaitos funkcijų, vitaminų ir maistinių medžiagų, neuromediatorių gamybos ir įtakos mūsų gyvenimui bei sveikatai ji dažnai vadinama antrosiomis smegenimis.

Žarnyno mikrofloros funkcijos itin įvairios ir dar iki galo nežinomos, tačiau viena svarbiausių – kova su ligų sukėlėjais ir sąlygiškai patogeniškais organizmais. Mikrobiomo narių sąveika yra labai sudėtinga ir sąveikauja įvairiais būdais. Ši sistema veikia efektyviai ir duoda abipusę naudą su viena sąlyga: palaikyti organizmo homeostazę (pusiausvyrą), t.y. palaikyti tinkamą funkcionavimą net ir esant nukrypimams, susijusiems su mityba, stresu, toksinais ar vaistų vartojimu. Bet koks šios ribos peržengimas sukels ligą, nepaisant didelio mūsų mikrobiomo plastiškumo ir kintamumo.

Be to, žarnyno mikroflora yra svarbiausias imunostimuliatorius ir imunomoduliatorius, t.y. ji „moko“ mūsų organizmą kovoti su infekcijomis. Jis stimuliuoja limfinę ir endokrininę sistemas, imunoglobulinų, interferono ir priešuždegiminių hormonų sintezę. Padidina makrofagų aktyvumą, komplemento ir lizocimo kiekį. Visa tai neleidžia daugintis sąlygiškai patogeninei mikroflorai žarnyne. Kita svarbi funkcija yra galingas potencialas sintetinti būtinus vitaminus: K, B grupę ir folio rūgštį. Jis kontroliuoja kalcio, fosforo, amino rūgščių pasisavinimą, vitamino D, seleno, cinko, jodo, vario ir geležies įsisavinimą ir metabolizmą. Jis reguliuoja žarnyno peristaltiką, metabolizuoja baltymus, angliavandenius, riebalus ir skaidulas bei daugelį kitų. Kitaip tariant, mūsų imunitetas ir sveikata priklauso nuo tinkamos virškinimo trakto mikrobiomo sudėties.

Žarnyno mikrofloros sutrikimų priežastys

- ilgalaikis, staigus ir labai stiprus stresas,

- farmakoterapija, t. y. antibiotikai, hormoniniai vaistai, imunosupresantai, citostatikai ar kiti sintetiniai vaistai,

- vėžio terapija (chemoterapija, radioterapija),

- valgyti maistą, kuriame yra cheminių konservantų, dažiklių, saldiklių, dirbtinių trąšų likučių, toksiškų augalų apsaugos produktų ar glifosato,

- monotoniška ir vienpusė dieta, pavyzdžiui, su angliavandenių ar riebalų pertekliumi,

- mažas šviežių žalių ir ekologiškų daržovių bei produktų, kurių sudėtyje yra skaidulų, vartojimas,

- per mažas skrandžio turinio rūgštingumas,

- ilgalaikis ir intensyvus fizinis aktyvumas arba visiškas jo trūkumas;

- mažas geros kokybės vandens suvartojimas,

- užteršto oro,

- pristatymas cezario pjūviu,

- vaikų iki 2 metų vakcinacija,

- per didelė higiena,

- jonizuojanti radiacija,

- antibakterinė kosmetika.

Žarnyno mikrobiotos sutrikimų poveikis

Patogeninių ar patogeninių mikroorganizmų, tokių kaip Klebsiella, Yersinia, Candida, patogeninė E.coli ir daugelis kitų, veiklos kontrolės praradimas lemia jų dominavimą. Dėl to žarnyne sustiprėja puvimo ir rūgimo procesai, skatinamas toksiškų metabolitų susidarymas. Anaerobinėmis sąlygomis, veikiant daugumos anaerobinių bakterijų veiklai, galutiniai baltymų metabolitų produktai yra organinės rūgštys – aminai, amoniakas, metanas, vandenilio sulfidas, indolas, skatolis ir kt. Kai kurios turi tik nemalonų kvapą, kitos yra kenksmingi ir net nuodingi. Sąlygiškai patogeninių ir patogeninių bakterijų dauginimąsi lydi jų išplitimas į plonąją žarną, sukeliantis pernelyg didelį jos augimą (SIBO), o dvylikapirštėje žarnoje destabilizuojamas naudingas H. pylori dominavimas. Patogeninių bakterijų dauginimasis sukelia sveikatą stiprinančių bakterijų nykimą, o tai lemia visokius sutrikimus. Pavyzdžiui, dėl Akkermansia municifila bakterijų praradimo storojoje žarnoje prarandamas gleivinės sluoksnis ir deaktyvuojamos Fecalibacterium preusnitzi bakterijos, gaminančios sviesto rūgštį, kuri yra svarbus neurotransmiteris, slopinantis visą nervų sistemą. . Gleivinės sluoksnio praradimas yra uždegimo pradžia, dėl kurios išsivysto dauguma lėtinių ligų, įskaitant infekcijas, virškinimo trakto sutrikimus, alergijas ir vėžį.

Padidėjęs patogeninių bakterijų skaičius, taip pat kiti veiksniai, ardantys gleivinį sluoksnį, sukelia lėtinį žarnyno uždegimą. Virškinimo fermentai sunaikinami, sutrinka virškinimas. Mikroorganizmai suvartoja per daug maistinių medžiagų, todėl, nepaisant normalios mitybos, išsivysto mitybos trūkumai. Sumažėjusi vitaminų sintezė lemia jų trūkumą, o sutrinka absorbcija ir biotransformacija skrandyje ir žarnyne – prie mikro ir makro elementų trūkumo.

Probiotikas , palaikantis tinkamą žarnyno mikroflorą

Lactobacillus bakterijos padeda normalizuoti mikrobiomą. Jie žymiai pagerina žarnyno veiklą, naikina pavojingas bakterijas, virusus ir grybelius; jie mažina toksinų ir kitų kenksmingų medžiagų kiekį organizme, nes stabdo jų prasiskverbimą. Specifinė Lactobacillus acidophilus Er-2 317/402 Narie bakterijų padermė pasižymi antiklastogeninėmis, antigenotoksinėmis ir priešvėžinėmis savybėmis.

Probiotikai dažnai naudojami įvairiems funkciniams sutrikimams ir virškinimo sistemos ligoms gydyti. Jie gali būti naudojami, pavyzdžiui, esant išmatų sutrikimams. Jie taip pat padeda sumažinti viduriavimo dažnį vartojant antibiotikus. Probiotikai yra labai naudingi lėtinio viduriavimo gydymui ir profilaktikai. Probiotikai padeda stabilizuoti žarnyno veiklą, mažina vidaus organų jautrumą ir dujų susidarymą žarnyne. Be to, jie sumažins raumenų disfunkciją ir žarnyno neuroreguliacijos sutrikimus. Probiotikai turi būti naudojami terapiškai ir profilaktiškai sergant visomis ligomis, kurių metu labai svarbu atkurti mikrofloros pusiausvyrą.